Karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentūra sureagavo į Rusijos paskelbtą V.Zelenskio paiešką

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paiešką. Šį „sprendimą“ televizijos eteryje pakomentavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas. Pasak jo, reaguoti į tai reikėtų kaip į „klasikinį rusišką anekdotą“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas

„Čia nėra jokio teisinio komponento. Nėra jokių paieškų, jokių baudžiamųjų bylų. Rusijos Federacijos jurisdikcija šiandien negalioja. Netgi pasakysiu plačiau, kad žmogus vardu Putinas šiandien negalioja. Nėra prasmės kalbėti apie jo legitimumą, jo teisinę galią šiandien. Juo labiau nėra prasmės kalbėti apie jų išduodamus orderius ir taip toliau“, – sakė jis.

Pasak jo, visi šie orderiai reikalingi tik Rusijos propagandai, kad parodytų, kaip jie „efektyviai kovoja su Ukraina šiame kontekste“.

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas nuo vasario mėnesio laikėsi informacinės tylos, pastebi UNIAN. Dabar jis savo socialiniuose tinkluose paskelbė pirmąją nuotrauką po daugiau nei du mėnesius trukusios pauzės.

Nuotr. iš V.Zalužno „Facebook“ paskyros/ Valerijus Zalužnas

Nuotraukoje, kurią jis paskelbė „Telegram“, matoma suplėšyta pistoleto šovinio tūtelė.

„25 metrai. Glock 17. Dar yra parako parakinėse“, – po nuotrauka rašė V.Zalužnas.

Jokių kitų paaiškinimų buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas nepateikė.

Ankstesnė jo žinutė buvo paskelbta dar vasario 24 d.

Rusijos pajėgos užėmė Archangelskės kaimą Donecko srityje.

Apie tai praneša projekto „DeepState“ kūrėjai. Rusai savo vėliavą iškėlė daugiabučių namų kvartale.

„Priešas užėmė Archangelskę ir iškėlė savo skudurą daugiabučių namų kvartale. Be to, per pietus pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti smūgiai priešui laukuose į rytus nuo kaimo“, – sakoma pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas turėtų būti laikomas nežinioje dėl galimų Vakarų žingsnių.

„Scanpix“/ZUMAPRESS nuotr./Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis

Tai jis pasakė interviu BBC World, praneša „Europos tiesa“ su nuoroda į RMF 24.

Kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžius, kad jis nieko neatmeta, kai kalbama apie Vakarų karių siuntimą į Ukrainą, R.Sikorskis sakė, kad teisinga pastatyti V.Putiną į situaciją, kai jis nėra tikras, ką Vakarai darys, užuot iš anksto atmetus tam tikrus įvykių raidos variantus.

Paklaustas, ar Lenkija svarsto galimybę siųsti karius, jis atsakė: „Mes neatskleisime savo kortų. Tegul Putinas pagalvoja, ką mes darysime“.

„Gynybai skiriame didžiausią BVP dalį iš NATO šalių – 4 proc., o kitais metais galime skirti dar daugiau“, – priminė R.Sikorskis.

Paklaustas, kiek Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai, Lenkijos diplomatijos vadovas sakė nemanąs, kad V.Putinas elgtųsi taip neapgalvotai, kad užpultų NATO valstybę narę, tačiau pažymėjo, kad jis buvo pakankamai neapgalvotas, kad užpultų Ukrainą, o dabar yra laikomas karo nusikaltėliu.

Lenkijos diplomatijos vadovas sakė, kad karas gali baigtis tik tada, kai V.Putinas supras, kad jo tęsimo kaina, išreikšta žmonių gyvybėmis ir finansinėmis išlaidomis, yra didesnė nei tikslas, kurį jis nori pasiekti. Tačiau jis išreiškė nuomonę, kad Putinui gali prireikti šiek tiek laiko, kol jis tai supras.

Rusijos oro antpuolio prieš Charkivą metu Rusijos Belgorodo mieste įvyko sprogimas. Nepatvirtintais duomenimis, viena iš bombų, skirtų numesti ant Ukrainos teritorijos, nukrito ant Belgorodo, rašo UNIAN.

Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, sprogimas apgadino mažiausiai 30 privačių gyvenamųjų namų ir 10 automobilių. Kartu buvo sužeisti penki žmonės, kurie su įvairiomis traumomis išvežti į ligonines.

Gubernatorius taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuoti gana dideli nuostoliai įvykio vietoje, tačiau nenurodė net preliminarios įvykio priežasties, o tai itin nebūdinga tokio pobūdžio oficialiems pareiškimams.

Belgorodo opozicinis „Telegram“ kanalas „Pepel“ pažymi, kad sprogimas Belgorode įvyko kaip tik tuo metu, kai Rusijos aviacija leido koreguojamąsias bombas Charkivo kryptimi. Taip pat pažymima, kad prieš sprogimą mieste nebuvo paskelbtas raketų pavojus, todėl versija su Ukrainos raketa mažai tikėtina.

„Ant namo Belgorode tikriausiai nukrito rusų aviacinė bomba“, – teigia leidinys ir priduria, kad nuotraukoje iš įvykio vietos matomas dūmų stulpas taip pat būdingas bombos sprogimui.

Ukrainos rytinėje Donecko srityje esantis Očeretynės kaimas per kovas su puolančiomis rusų pajėgomis buvo smarkiai nuniokotas, rodo iš drono padarytas įrašas, kurį gavo naujienų agentūra AP.

Tame rajone Rusijos pajėgos stumia išsekusias, šaudmenų stokojančias ukrainiečių pajėgas. Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad rusai įgijo „atramos tašką“ Očeretynėje, bet sako, kad kovos tęsiasi.

Prieš karą šiame kaime gyveno maždaug 3 tūkst. žmonių, bet įraše nematyti nė vieno gyventojo ir nė vieno nenukentėjusio pastato. Dauguma namų atrodo nebeatstatomi, taip pat smarkiai apgriauta kaimo pakraštyje esanti gamykla.

„Scanpix“/AP nuotr./Očeretynė

Gyventojai iš kaimo turėjo bėgti. Tarp jų yra 98 metų moteris, praėjusią savaitę nuėjusi kone 10 km iki ukrainiečių fronto linijos, įsispyrusi į šlepetes ir pasiremdama lazdele.

Rusija pastarosiomis savaitėmis taip pat intensyvino atakas prieš antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą.

Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį rusų pajėgoms dronais atakuojant Charkivą buvo sužeisti keturi žmonės ir kilo gaisras dviejų aukštų civiliniame pastate. 

Sužeistieji, tarp jų 13-metis, nukentėjo nuo krintančių nuolaužų, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė O.Synjehubovas.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA šeštadienį pranešė, kad Maskvos pajėgos smogė dronų sandėliui Charkive. Šio pranešimo nepriklausomai negalima patikrinti.

Ukrainos kariškiai paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Charkivo ir Dniproterovsko sritis paleido 13 dronų „Shahed“ ir kad visus juos ukrainiečių oro gynyba numušė.

Ukrainos energetikos ministerija šeštadienį sakė, kad per naktinius smūgius buvo apgadinta viena elektros pastotė Dnipropetrovsko srityje ir kad tame rajone trumpam buvo dingusi elektra.

Kaip sakė regiono vadovas Serhijus Lysakas, krintančios drono nuolaužos apgadino ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tris privačius namus. Du gyventojai buvo nuvežti į ligoninę.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad virš aneksuoto Krymo buvo numuštos keturios amerikietiškos tolimojo nuotolio raketos ATACMS, neseniai Vašingtono atsiųstos Kyjivui.

Ukrainiečių dronas taip pat apgadino telekomunikacijų infrastruktūrą šalia Rusijos miesto Belgorodo, esančio už maždaug 50 km nuo Ukrainos sienos, sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis pareiškė, kad vien šią savaitę Rusijos užpuolikai surengė daugiau kaip 380 išpuolių prieš Ukrainos miestus ir regionus, todėl siekiant apsaugoti žmonių gyvybes jau dabar reikia priimti sprendimus dėl oro gynybos sistemų ir ginklų.

„Laiku priimti ir pakankami sprendimai dėl oro gynybos Ukrainai, laiku tiekiami ginklai mūsų kariams – štai ko reikia dabar, kad apsaugotume gyvybes.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Charkivo, Černihivo, Zaporižios, Mykolajivo, Sumų, Donecko, Chersono, Odesos srityse. Vien šią savaitę teroristai įvykdė daugiau kaip 380 išpuolių mūsų miestuose ir regionuose. Ir taip – kiekvieną šio karo savaitę.

Kasdienį sąmoningą Rusijos terorą prieš žmones, mūsų miestus ir kaimus galima sustabdyti. Mūsų partneriai turi visas reikiamas sistemas, visus reikiamus ginklus, kad Ukraina galėtų apsaugoti gyvybes“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusijos projektas istories.media papasakojo rusų okupanto Aleksejaus Voronino istoriją. Ji atskleidžia bent dalies rusų, savanoriais einančių į karą, motyvaciją ir nuotaikas.

A.Voroninas ukrainiečių žudyti išėjo dėl skolų ir kreditų. Namo Rusijos armijos karys grįžo be vienos pėdos, bet džiaugiasi, kad gavo milijoninę kompensaciją ir nusipirko butą.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksejus Voroninas

Pokalbyje su žurnalistais Aleksejus pasakojo, kad gyveno žemiau skurdo ribos, kol pasirašė sutartį ir atvyko į Ukrainą. Okupanto motina taip pat džiaugiasi, kad jis dabar yra be pėdos, bet su butu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas įvertino rusų pasirengimą naujam puolimui.

Kaip pažymėjo M.Zhorinas laidos „Nakties sargyba“ eteryje, priešas neabejotinai ruošiasi naujam puolimo etapui. Tikriausiai vienas iš prioritetinių rajonų bus Charkivo sritis.

„Labiausiai tikėtina, kad tai bus Charkivo srities teritorija. Tačiau neatmetu galimybės, kad jie gali pradėti spausti Charkive, suprasdami mūsų išteklių ribotumą, o kai mes ten perkelsime savo pajėgas, pietuose pradėti kitus veiksmus“, sakė M.Žorinas.

Kaip pranešė UNIAN, remiantis Ukrainos žvalgybos prognozėmis, Rusijos kariai pagrindinį puolimą fronte pradės gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Priešas taip pat ruošiasi pulti Charkivo ir Sumų sritis. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Valstybinės valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibickis. Jis pažymėjo, kad užpuolikai neturės pakankamai išteklių dideliam miestui užimti. Rusų sėkmė priklauso nuo to, kokia stipri bus Ukrainos gynyba Donbase.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Jonas Vytautas Žukas interviu 15min įvertino padėtį fronto linijoje, mūšį dėl Časiv Jaro ir galimus tolesnius karo scenarijus.

Paklaustas, kaip atnaujintas JAV paramos teikimas Ukrainai gali pakeisti situaciją fronto linijoje šią vasarą, J.V.Žukas sakė, kad pokyčiai gali būti labai dideli.

„Jei yra gautas leidimas atakuoti taikinius ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje, tai gali turėti strateginio persilaužimo pasekmių. Kerčės tiltas ir kiti tiltai, jungiantys su pusiasaliu, gali būti sunaikinti. Pačiame Kryme yra daug Rusijos karinių aerodromų, karinių bazių, kariuomenės dalinių – visi jie dabar yra pasiekiami.

15min nuotr. / Jonas Vytautas Žukas

Labai laukiu naikintuvų F-16. Mano žiniomis, bent keletas lėktuvų jau yra Ukrainoje. Jie dar nėra pradėti naudoti. Tai nutiks, kai susidarys operatyvinės sąlygos. Mano nuomone, pirmiausia juos reikia pasitelkti prieš Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas tiek Kryme, tiek kitose Ukrainos regionuose. Jeigu pavyks laimėti pranašumą oro erdvėje, tuomet galima pasiekti gana ženklų persilaužimą artimiausiu metu.

Sunaikinus priešlėktuvinės gynybos sistemas, galima pulti dalinius ir atkirtus jų logistines arterijas, priversti rusus trauktis iš Krymo. O tai tikrai taptų strateginiu persilaužimu“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Visą interviu skaitykite čia.

Rusija šeštadienį paskelbė virš aneksuoto Krymo numušusi keturias amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas ATACMS, neseniai Vašingtono atsiųstas Kyjivui.

Gynybos ministerija teigė sužlugdžiusi naktinę ataką, bet nedetalizavo, ar krintančios nuolaužos padarė kokios nors žalos.

Balandžio mėnesį JAV patvirtino, kad nusiuntė šių raketų Ukrainai, prašiusiai jų tam, kad galėtų smogti taikiniams toli už fronto linijos.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS sistema

Ukraina pirmą kartą amerikietiškas ATACMS prieš Rusiją panaudojo spalį, bet neseniai atsiųstos raketos yra didesnio veikimo nuotolio – iki 300 kilometrų.

Rusija tvirtina, kad šios raketos iš esmės nepakeis karo Ukrainoje baigties.

Ukrainiečių pajėgoms labai trūksta šaudmenų, iš dalies dėl mėnesius vėlavusios JAV pagalbos.

Rusijos sunkiosios liepsnosvaidžių sistemos gali smogti termobariniais sviediniais, kurie yra labai pavojingi ginklai. Tai „Espreso“ sakė „Defense Express“ plėtros direktorius Valerijus Riabychas.

„Rusai yra priversti tobulinti sunkiąsias liepsnosvaidžių sistemas, kurios gali smogti termobariniais sviediniais, o tai yra labai pavojingas ginklas. Jie stengiasi tobulinti šią sistemą, nes ankstesnės TOS-1 sistemos buvo pirmasis taikinys mūšio lauke. Remiantis atvirais šaltiniais, buvo sunaikintos 24 panašios priešo sistemos ir 8 jų transportavimo ir įkrovimo įrenginiai“, – aiškino Valerijus Riabychas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas pareiškė, kad šalis pasisako už bendrus veiksmus šia kryptimi su Lenkija, Švedija ir Suomija. Generolo pareiškimą cituoja Gynybos pajėgų metraštis, rašo „The Moscow Times“.

Pasak kariuomenės vado, Estija turi pajėgumų šiam tikslui pasiekti: „šiuo metu karinių jūrų pajėgų arsenale yra ir jūrinių minų, ir prieštankinių raketų“.

Rusija demontruoja agresyvūmą tiek valdžios institucijų retorikoje, tiek visuomenėje ir ketina didinti savo karinį potencialą bei karinę gamybą, teigė generolas. Užblokavus Baltijos jūrą „tampa neįtikinama, kad agresorius galėtų jūroje dislokuoti laivų ir oro gynybos priemones“, o tai savo ruožtu „leidžia mums teikti sąjungininkų paramą iš oro ir jūros“, aiškino M.Heremas.

Praėjusį spalį Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Rusijos laivams gali būti uždrausta plaukti per Baltijos jūrą, jei bus patvirtintas Maskvos dalyvavimas sugadinant dujotiekį „Balticconnector“ ir telekomunikacijų kabelį tarp Švedijos ir Estijos. Pasak jo, šis klausimas buvo aptartas su dviejų NATO šalių – Suomijos ir Estijos – valdžios institucijomis. Tuomet buvo nuspręsta sustiprinti patruliavimą Baltijos jūroje. „Turėtų vykti diskusija, kad siekdami apsaugoti mūsų kritinę infrastruktūrą, galime uždaryti Baltijos jūrą [Rusijai], – sakė jis.

Rusijos invazija į Ukrainą lėmė tai, ko per daugiau nei 200 metų nepavyko pasiekti per du pasaulinius karus ir kitus konfliktus – Švedijos neutralumo atsisakymą. Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresijos pradžios, Švedija tapo 32-ąja NATO nare. Suomija prie aljanso prisijungė šiek tiek anksčiau. Taigi visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys, išskyrus Rusiją, dabar yra NATO narės, todėl Rusijos laivyno bazės Sankt Peterburge ir Kaliningrado srityje atsidūrė „žnyplėse“, o svarbiausias Rusijai jūrų kelias per Baltijos jūrą – visiškai kontroliuojamas Šiaurės Atlanto aljanso.

JAV bepiločiai lėktuvai „MQ-9 Reaper“ yra ginklų, kuriuos Ukraina nori gauti iš JAV, sąrašo viršuje. Taip rašo leidinys „PoliticoPro“, remdamasis savo šaltiniais, nurodo unian.net.

„Ukraina vis labiau domisi galimybe iš JAV gauti žvalgybai naudojamą droną „MQ-9 Reaper“, kuris pastaraisiais mėnesiais, planuojant operacijas vasarai ir ieškant naujų būdų, kaip nustatyti Rusijos taikinius giliai už fronto linijos, atsidūrė pageidavimų sąrašo viršuje“, – rašo leidinys.

„Reuters“/„Scanpix“/Bepilotis orlaivis „MQ-9 Reaper“ angare

Pažymima, kad šie dronai buvo Kyjivo prioritetas nuo pat pirmųjų karo dienų. Tačiau anksčiau juos buvo planuojama naudoti ir smūgiams, ir žvalgybai, o dabar, pasak šaltinių, Ukraina daugiausia suinteresuota naudoti „MQ-9 Reaper“ tik žvalgybai.

„MQ-9 Reaper“ yra modulinis žvalgybinis ir smogiamasis bepilotis orlaivis, sukurtas JAV karinėms oro ir jūrų pajėgoms bei Jungtinės Karalystės karinėms oro pajėgoms. Pirmasis jo skrydis įvyko 2001 m. vasario mėn. Dronas turi turbosraigtinį variklį, kuris leidžia pasiekti didesnį nei 400 km/val. greitį. 

Jo sparnų plotis yra apie 20 metrų, jis gali išbūti ore ilgiau nei 24 valandas ir nešti kovinį krovinį.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad JAV koncernas „General Atomics“ pasiūlė Ukrainos vyriausybei tiesiogiai įsigyti du bepiločius orlaivius „Reaper“. Tačiau neaišku, kuo baigėsi derybos.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė pernakt sunaikinusios 13 rusų dronų.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 13 atakos dronų „Shahed-131/136“ ir keturiomis raketomis S-300, paleistais iš Rusijos Belgorodo srities.

Ukrainiečiai numušė 13 dronų virš Charkivo ir Dnipropetrovsko sričių.

Rusijos okupuotoje Luhansko srityje esančiose ligoninėse motinoms grasinama atimti naujagimius, jei nė vienas iš tėvų negali įrodyti, kad turi Rusijos pilietybę. Šie veiksmai pažeidžia Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį II (d) straipsnį, teigia JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysogoras pareiškė, kad nuo gegužės 6 d. okupuotoje Luhansko srityje esančiose ligoninėse gimdančios motinos, norėdamos būti išrašytos iš ligoninės, turės patvirtinti bent vieno iš naujagimių tėvų Rusijos Federacijos pilietybę. 

ISW analitikai pažymėjo, kad jei šis pranešimas yra teisingas, tokie veiksmai pažeidžia Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį II straipsnio d punktą, kuriame genocidas apibrėžiamas kaip „priemonių, skirtų užkirsti kelią gimstamumui grupėje, taikymas“.

Vida Press nuotr./Kūdikis

Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau stengiasi militarizuoti ir indoktrinuoti ukrainiečių jaunimą okupuotoje Ukrainoje. Gegužės 1 d. „LLR“ pareiškė, kad rengia naują vadovėlį, kuriame okupuotos Luhansko srities šiuolaikinė istorija dėstoma pagal Rusijos švietimo standartus. 

Gegužės 2 d. Zaporožės srities okupacinis pareigūnas Vladimiras Rogovas pareiškė, kad 200 vaikų neseniai dalyvavo Rusijos karinių-patriotinių jaunimo organizacijų „Pirmųjų judėjimas“ ir „Jaunoji armija“ karinėse-patriotinėse žaidynėse okupuotame Berdianske ir Melitopolyje.

Pagrindinės ISW gegužės 3 d. išvados:

• Ukrainos pareigūnai ir toliau pabrėžia, kad pagrindinis Rusijos tikslas 2024 m. tebėra užimti Donecko ir Luhansko sritis, o Rusijos kariuomenė planuoja puolimą 2024 m. vasarą.
• Šią savaitę į Ukrainą atvyko pirmosios JAV karinės pagalbos siuntos, nors greičiausiai prireiks dar kelių savaičių, kol Vakarų ginklai ir amunicija galutinai pasieks fronto rajonus.
• Ukrainos pareigūnai pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos karių skaičius Ukrainoje smarkiai nepadidėjo, tačiau Rusijos kariuomenė ir toliau gerina savo bendruosius kovinius pajėgumus, nepaisant nuo karo pradžios įvykusios didelės degradacijos, ypač elitiniuose daliniuose.
• Ukrainos pareigūnai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai išlaikys dabartinį personalo keitimo tempą ir 2024 m. nesukurs didelio skaičiaus laisvų karių, reikalingų strateginio lygmens rezervams, skirtiems didesnio masto puolamosioms operacijoms, suformuoti.
• Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas pareiškė, kad nei Rusijos, nei Ukrainos pajėgos nesugebės pasiekti pergalės Ukrainoje vien tik priešo išsekinimu – tai pastaraisiais mėnesiais pabrėžė Ukrainos pareigūnai ir kariniai analitikai.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gana atvirai įvertino pastarojo meto Rusijos laimėjimus Ukrainoje ir susilaikė nuo radikalių pareiškimų apie Rusijos karinių pastangų sėkmę, galbūt siekdamas sušvelninti vidaus lūkesčius dėl artimiausio laikotarpio Rusijos laimėjimų Ukrainoje prieš Rusijos puolimą 2024 m. vasarą.
• Rusijos vidaus šaltinis, kuris paprastai tiksliai praneša apie pokyčius Rusijos karinėje vadovybėje, gegužės 2 d. paskelbė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos gynybos ministerija pakeitė kelis aukšto rango Rusijos armijos vadus.
• Gegužės 2 d. NATO pareiškė, kad yra „labai susirūpinusi“ dėl suintensyvėjusių Rusijos hibridinių operacijų NATO valstybių narių teritorijoje ir kad šios operacijos kelia grėsmę Aljanso saugumui.
• Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas paskelbė apie Jungtinės Karalystės ketinimą teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir pareiškė, kad Ukrainos kariai galėtų rengti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, naudodami Jungtinės Karalystės suteiktus ginklus.
• Pastaruoju metu Rusijos pajėgos padarė nedidelį pažangą prie Kupjansko, Avdijivkos ir Donecko.
• Gegužės 3 d. per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu „Rostech“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas paskelbė, kad Rusijos valstybinis gynybos konglomeratas „Rostech“ didina visų variantų valdomų sklendžiančiųjų bombų gamybą.